Šiandien buvo keista diena...

Šiandien buvo keista diena, turėjau 2 nemalonius įvykius. Apniko mane baimė, nerimas ir klausimai „kodėl?“.... Vakare mano dukrelė tvarkė senus laikraščius, žurnalus. Betvarkydama ji padavė man savo praeitų metų tikybos pratybų sąsiuvinį „Dievas mus lydi“ ir iš niekur nieko (aš neparodžiau jai savo nerimo ir nepasakojau apie savo išgyvenimus...) ji man sako, „ Mama, ar skaitei šitą?“ - Ir parodė kitoje viršelio pusėje užrašytus žodžius:

Kartą vaikas susapnavo keistą sapną. Sapne jie ėjo su  Viešpačiu jūros pakrante. Vandens paviršius vos raibuliavo. Tyliai šnarėdamos mažos bangelės ritosi į krantą.

             Pakėlęs galvą, dangaus žydrynėje, tarsi milžiniškame ekrane jis matė praslenkančius savo gyvenimo vaizdus. Sulig kiekvienu vaizdu baltame smėlyje atsispausdavo dvi pėdų eilės: vienos pėdos buvo jo, kitos – Viešpaties.

             Kai priplaukė paskutinis gyvenimo epizodas, vaikas atsigręžė pažiūrėti į smėlyje paliktus pėdsakus. Jis pastebėjo, kad kartais gyvenimo kelyje matyti tik viena pėdsakų eilė. Tai nutikdavo tada, kai buvo jam sunkiausia.

             Vaikas nustebo ir paklausė Viešpaties:

-                       Dieve, tu sakei, kad, kai aš nuspręsiu sekti paskui tave, tu niekada nepaliksi manęs vieno gyvenimo kelyje. Tačiau sunkiausiais gyvenimo momentais smėlyje aš matau įmintą tik vieną pėdsakų eilę. Nesuprantu, kodėl tu palikdavai mane, kai buvai labiausiai reikalingas?

Dievas atsakė:

-                       Mano  mylimasis, brangus vaike, aš myliu tave ir niekuomet tavęs nepalikau. Kai būdavo tavo išbandymų ir sunkumų metas, tu matai tik vieną pėdų eilę smėlyje todėl, kad tada aš ne tik tave lydėdavau, bet ir nešdavau ant rankų...

Pagal B.Ferrero pasakojimą „Sapnas“ iš knygos

365 trumpi pasakojimai sielai

Eilinį kartą įsitikinau, kad tikrai manimi rūpinasi Dievas, nes kai man buvo sunku – jis parodė, kad jis su manimi ir tai padarė per mano dukrelę. Gal kam ir keistai atrodys, bet aš tuo labai tikiu.