Mūsų kūnas turi stebuklingą galią sveikti

Vienas žinomiausių Lietuvos gydytojų prof. Alvydas Unikauskas, išgarsėjęs kaip laidos apie sveiką gyvenimo būdą vedėjas teigia, kad mūsų kūnas turi stebuklingą galią sveikti, tiesiog reikia jam sudaryti sąlygas ir netrukdyti, o mūsų lėtinės ligos yra labiau iliuzija nei realybė.

„Mūsų kūnas turi stebuklingą galią pasveikti pats. Tiesiog reikia jam sudaryti sąlygas ir netrukdyti. Padėti jam, aišku, reikia. Būna situacijų, kai be vaistų neapsieisi, bet iš esmės, jei imsime rimtas lėtines ligas, kūnas sveiksta pats“, – tikino A.Unikauskas.

Maistas, nejudėjimas, blogas miegas ir blogi santykiai aplink mus veikia mūsų sveikatą.

Mityba – turbūt pati kontroversiškiausia tema pasaulyje. Apie jos poveikį sveikatai nuomonių yra daugybė, labai daug mistifikacijų, gąsdinimų. Pavyzdžiui, kaip veikia mus cukraus, riebalų, baltymų vartojimas.

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo protarpinio badavimo principas ir jo teikiama nauda organizmui. Kodėl sveika nevalgyti 16 valandų? Paklausus A. Unikausko, ar tikrai maitintis reikia tik du kartus per parą, kaip jis siūlė vienoje savo laidų, A.Unikauskas pabrėžė neteigiantis, kad taip reikia maitintis, o sakantis, kad drąsiai galima maitintis du kartus ar netgi tik vieną kartą per dieną. Mūsų kūnas, mūsų žarnynas evoliuciškai nėra pritaikytas nuodijimuisi maistu, nors per pastaruosius 40 metų maisto pramonė pratina mus manyti, kad mes mirsime badu, jeigu nepavalgysime kas tris valandas. Anot profesoriaus, tiesiog susiformavo toks status quo.

Jis prisipažįsta, kad pats maitinasi šiuo principu. Ir viskas labai paprasta. 😊 Ir taip jau apie 10 metų...

Mes valgome per daug arba ne tai, ką reikėtų, mes geriame per daug, mes nejudame. Jeigu pakeistume elgesį su savimi, galėtume grįžti – pradėti sveikti. Juk lėtinė liga NEIŠTINKA. Nepabundame vieną rytą staiga susirgę lėtine liga. Pavyzdžiui: sergate cukriniu diabetu ir manote, kad jūsų problema yra didelis cukraus kiekis kraujyje. Bet iš tiesų diabeto problema yra atsparumas insulinui, dėl kurio padidėja cukraus kiekis. Šalinti reikia ne simptomą, o priežastį, šiuo atveju – atsparumą insulinui. Kol šalinsime simptomą, negydysime pačios ligos.

Kai nustatoma viena iš lėtinių ligų, jūsų jau daugybę metų esate atsparūs insulinui, jo kraujyje yra daug. Kai insulinas nebeatlieka savo darbo, nustatoma lėtinė liga. Ne tik diabetas, bet ir daugybė kitų, tokių, kaip širdies ligos, demencija ar Alzheimerio liga, net vėžys yra atsparumo insulinui pasekmė. Yra daugybė priežasčių, sukeliančių atsparumą insulinui, taigi ir lėtines ligas. Tai perdirbto maisto valgymas daugybę metų – penkerius, dešimt penkiolika... Tai daug skaidulų turinčio maisto ignoravimas. Tai sutrikusi žarnyno bakterijų pusiausvyra. Tai lėtinis stresas – tiek fizinis, tiek emocinis. Dėl to didėja kortizolio kiekis kraujyje, tai lemia cukraus kiekio didėjimą ir galiausiai vystosi atsparumas insulinui. Negana to, organizmas nepasisavina kalcio, ir šis, neturėdamas, kur dingti, pradeda kauptis raumenyse, sausgyslėse, kraujagyslėse, akyse, sąnariuose ir kituose minkštuosiuose audiniuose. Atsiranda sąstingis, artritas, katarakta, susidaro akmenys inkstuose ir tulžies pūslėje. Tai miego trūkumas, dėl kurio taip pat vystosi atsparumas insulinui. Tai ir judėjimo stoka.

Straipsnis parengtas remiantis laida „Klauskite daktaro“ (LRT) ir interneto šaltiniais.