"...Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: Tėve, nusidėjau dangui ir Tau. Nebesu vertas vadintis Tavo sūnumi..." (Lk 15, 21) Krikščionis turi Viešpaties suteiktą galimybę apvalyti suteptą ar sužeistą sąžinę - švęsti Atgailos sakramentą, atlikti Išpažintį. Dievo gailestingumas yra daug didesnis nei mūsų nuodėmės, tiesiog Dievo gailestingumas yra beribis... "...Puotaukime, linksminkimės! Nes šis Mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado..." (Lk 15, 23-24). Taip, Dievas mums tikrai atleidžia, jeigu mes nuoširdžiai gailimės dėl savo nuodėmių. Bet labai svarbu atleisti sau. Kad sustiprinti atgailą, sukalbėkime Atsilygimo litaniją (geriausiai po išpažinties ir ne tik). Atsilyginimo litanija Viešpatie, pasigailėk. Kristau, pasigailėk. Viešpatie, pasigailėk. Jėzau, dieviškasis mūsų Išganytojau, *Mylime Tave Jėzau, Švenčiausiajame Sakramente už mus pasiaukojęs, *Mylime Tave...